- kėtroti
- kėtróti, -ója, -ójo 1. žr. kėtoti 1: Mažasis nenuorama kėtroja sugniaužtas kumšteles rš. | refl. J: Senelis kėtrójasi viduasly su lazdele rankoj Vdš. Tik kėtrójas, vėptauna ir pats nežino, ką daro iš piktybos Nč. | Nesikėtrok – tep mergaitei nepridera Ad. 2. refl. plačiai skleistis, šakotis: Šiemet medeliai labai kėtrojasi Lkm. \ kėtroti; išsikėtroti
Dictionary of the Lithuanian Language.
